Atsiliepimai
Aprašymas
Dažnai mūsų gyvenime įvyksta tai, ko protas paaiškinti negali, ir nenori. Prasišviečia praėjusieji gyvenimai, pamirštos kultūros ir per amžiną laiką lydintys artimų žmonių siluetai, Dėkoju jiems, tiems nedaugeliui, be kurių tolimos Šviesos nebūtų buvę šių eilėraščių.
Autorė:
Vidmantė Jasukaitytė (g. 1948 m. Pumpučiuose, Šiaulių r.) – poetė, prozininkė, dramaturgė. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos studijas. Dirbo „Minties“ leidykloje. Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja.
Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Ugnis, kurią reikia pereiti“ (1976 m.), už kurį gavo Z. Gėlės premiją. Vėliau išleido dar keletą eilėraščių rinkinių („Taip toli esu“ (1979 m.), „Mano broli žmogau“ (1982 m.), „Saulės per daug“ (1986 m.), „Neiškastam sidabrui pasakyk sudie“ (1999 m.), „Tikrasis nebūties veidas“ (2002 m.), „Subačiaus gatvė. Getas“ (2003 m.)), apysakų rinkinius „Stebuklinga patvorių žolė“ (1981 m.) ir „Balandė, kuri lauks“ (1989 m.), romanų, dramą „Žemaitė“ (1986 m., rež. G. Padegimas), tragediją „Žilvinas“ (1988 m., rež. G. Padegimas), kino scenarijų filmui „Žolės šaknys“ (1989 m., rež. G. Lukšas), pjesę „Vilkų medžioklė“ (1990 m., rež. G. Padegimas), esė rinkinį „Golgotos vynuogės“. Apysakų rinkinys „Stebuklinga patovorių žolė“ ir romanas „Po mūsų nebebus mūsų“ 2005 m. išleisti antrą kartą. Už pastarąją knygą (romaną „Po mūsų nebebus mūsų“ (1-asis leidimas – 1987 m.)) rašytoja buvo apdovanota J. Paukštelio premija.
Šiuo metu V. Jasukaitytė gyvena ir dirba Vilniuje.
Dažnai mūsų gyvenime įvyksta tai, ko protas paaiškinti negali, ir nenori. Prasišviečia praėjusieji gyvenimai, pamirštos kultūros ir per amžiną laiką lydintys artimų žmonių siluetai, Dėkoju jiems, tiems nedaugeliui, be kurių tolimos Šviesos nebūtų buvę šių eilėraščių.
Autorė:
Vidmantė Jasukaitytė (g. 1948 m. Pumpučiuose, Šiaulių r.) – poetė, prozininkė, dramaturgė. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologijos studijas. Dirbo „Minties“ leidykloje. Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja.
Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Ugnis, kurią reikia pereiti“ (1976 m.), už kurį gavo Z. Gėlės premiją. Vėliau išleido dar keletą eilėraščių rinkinių („Taip toli esu“ (1979 m.), „Mano broli žmogau“ (1982 m.), „Saulės per daug“ (1986 m.), „Neiškastam sidabrui pasakyk sudie“ (1999 m.), „Tikrasis nebūties veidas“ (2002 m.), „Subačiaus gatvė. Getas“ (2003 m.)), apysakų rinkinius „Stebuklinga patvorių žolė“ (1981 m.) ir „Balandė, kuri lauks“ (1989 m.), romanų, dramą „Žemaitė“ (1986 m., rež. G. Padegimas), tragediją „Žilvinas“ (1988 m., rež. G. Padegimas), kino scenarijų filmui „Žolės šaknys“ (1989 m., rež. G. Lukšas), pjesę „Vilkų medžioklė“ (1990 m., rež. G. Padegimas), esė rinkinį „Golgotos vynuogės“. Apysakų rinkinys „Stebuklinga patovorių žolė“ ir romanas „Po mūsų nebebus mūsų“ 2005 m. išleisti antrą kartą. Už pastarąją knygą (romaną „Po mūsų nebebus mūsų“ (1-asis leidimas – 1987 m.)) rašytoja buvo apdovanota J. Paukštelio premija.
Šiuo metu V. Jasukaitytė gyvena ir dirba Vilniuje.
Atsiliepimai